Viešpaties Jėzaus koplytėlės atstatymas Vilniuje

Prieš Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią iškilo „Fondas Janukonis“ lėšomis atstatyta istorinė Viešpaties Jėzaus koplytėlė. Kokiomis aplinkybėmis gimė ši graži idėja, kuri virto realybe ir šiandien jau džiugina sostinės gyventojų ir miesto svečių akį?

Nuo idėjos iki įgyvendinimo

2021 metų birželio mėnesį Nepriklausomybės akto signataro Česlovo Okinčico iniciatyva, fondo įkūrėjas Andrius Janukonis susipažino su Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonu Wojciechu Gorlickiu.

Jie aptarė prasmingus darbus, reikalingus bažnyčiai, bendruomenei ir miestui. Idėjos keitė viena kitą ir pašnekovų fokuse atsidūrė barokinės koplytėlės, kuri sovietmečiu buvo sunaikinta, atstatymo tema. Nutarta, kad verta pasidomėti šios istorinės koplyčios atkūrimo galimybėmis.

Čia į pagalbą atėjo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorijai neabejingas architektas Mečislovas Jagusinskis. Jis ėmėsi tikrinti faktus ir rinkti informaciją, kuri įgalino pakloti pagrindą Viešpaties Jėzaus koplytėlės atkūrimo projektui.

2022 metų sausį „Fondas Janukonis“ ir bažnyčios parapija pasirašė koplyčios atstatymo paramos sutartį. Ja fondas įsipareigojo visu 100 procentų padengti atkūrimo išlaidas ir padėti organizuoti koplytėlės projektavimo bei atstatymo darbus.

Dvejus metus užtruko projekto derinimo procedūros su atsakingomis valstybės institucijomis –  statybų leidimas buvo suteiktas 2024-aisiais. Tų pačių metų pavasarį įsibėgėjo koplytėlės atstatymo darbai. Birželio 30 dieną pašventinti pamatai, o jau spalio 6-ąją Viešpaties Jėzaus koplyčia buvo oficialiai atidaryta.

Nuoširdi padėka prisidėjusiems

Koplyčios atstatymas suvienijo skirtingus žmones, be kurių šis projektas nebūtų išvydęs dienos šviesos. Nuoširdi padėka visiems, kurie negailėjo jėgų ir energijos, kad istorinė Viešpaties Jėzaus koplyčia būtų atkurta:

Česlav Okinčic, Nepriklausomybės akto signataras;

Wojciech Gorlicki, parapijos klebonas;

Marek Rusakevič, parapijos administratorius;

Mečislovas Jagusinskis, architektas;

Darius Čeponis, architektas;

Nerijus Kavaliauskas ir Rūta Glinskytė – Kavaliauskienė, restauratoriai ir skulptoriai.

Koplytėlė – šalia istorinės vietos

Viešpaties Jėzaus koplytėlė buvo nugriauta sovietmečiu, apie 1953 metus. 1966 metais pastačius Žirmūnų tiltą, ties jo jungtimi su Antakalnio gatve buvo įrengta žiedinė sankryža. Todėl šiais laikais koplytėlės atstatymas tikslioje istorinėje jos vietoje – neįmanomas.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“, 2020 metais nagrinėjusios bažnyčios teritorijos sutvarkymo galimybes, vertinimu, tinkama vieta Viešpaties Jėzaus koplytėlės atstatymui – dabartinės T. Kosciuškos gatvės šiaurinės krypties, vedančios Antakalnio link, iš vienuolyno vedančios gatvelės ir pagrindinio įėjimo į bažnyčios šventorių ašių susikirtimas. Taip, nors ir nutolusi nuo savo tikslios istorinės vietos apie 18 metrų, koplytėlė tampa priešais bažnyčią esančios aikštės erdvės akcentu.

„Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, viena gražiausių Vilniaus bažnyčių, pastatyta toje vietoje, kur buvo senovės lietuvių dievaitės Mildos šventykla. Priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, prie pat gatvės, stovi dviejų aukštų koplytėlė. Jos pirmame aukšte yra medinis kryžius, o antrame – Dievo Motinos figūra su perdurta septyniais kardais širdimi. Kada ši koplytėlė buvo pastatyta – tikrų žinių nėra. Apie XIX a. vidurį ji buvo visai begriūvanti; tačiau 1866 m. ji buvo atnaujinta ir pristatytas stogelis“, – rašoma knygoje „Vilnius ir jo apylinkės“, 1937 metais.